Vanduo – pats svarbiausias maisto komponentas nuo pat gimimo. Pavyzdžiui, motinos piene vanduo sudaro beveik 90 procentų viso tūrio. Taigi, kol kūdikis žindomas ir gauna tik motinos pieną, jam papildomai duoti vandens nereikia. Motinos pienas ir pamaitina, ir pagirdo.
Kada kūdikiui reikia duoti atsigerti vandens papildomai?
Papildomo vandens poreikis atsiranda tik tada, kai kūdikiui pradedama duoti papildomo tiršto arba kieto maisto, – maždaug nuo 4,5–6 mėnesių. Išgeriamo vandens kiekis turėtų palaipsniui didėti, proporcingai didėjant maisto kiekiui ir tirštumui.
Ant kūdikio mitybai tinkamo vandens etiketės turi būti nurodyta, kad jis tinka būtent kūdikiams ir mažiems vaikams. Pirkėjai ne visada gilinasi į etikečių užrašus – visas pilstytas plastikiniuose buteliuose vanduo atrodo gražus, skaidrus. Tačiau jo sudėtis gali visiškai skirtis. Kūdikiams netinka gydomasis mineralinis bei gazuotas vanduo.
Ar gali pirmaisiais metais vaikas gerti vandentiekio vandenį?
Nors teigiama, kad Lietuvoje vandens kokybė yra gera, „iš krano“ vandenį gali gerti sveiki suaugę žmonės. Kūdikių ir mažų vaikų mitybai toks vanduo ne visada tinkamas. Juk artezinių gręžinių vanduo, net jei jis ir labai kokybiškas, į namus atiteka vamzdynais. Jei vamzdžiai pasenę, parūdiję, vanduo gali užsiteršti ir pridaryti bėdų jį išgėrusiajam.
Ar tikrai šulinio ar šaltinio vanduo skanesnis, natūralesnis?
Šulinių ar individualių gręžinių vandens kokybė turėtų būti nuolat tikrinama specialiose laboratorijose. Kūdikių maistui ruošti vanduo iš šulinio gali netikti dėl biologinių teršalų, ypač jei netoliese yra gyvūnų ar paukščių laikymo vietos. Paprastų buitiškų vandens valymo būdų gali nepakakti, nes virinant vandenį sunaikinamos ligas sukeliančios bakterijos, kirmėlių kiaušinėliai, tačiau cheminių medžiagų virinimas nepašalina. O jos mažam vaikui gali būti labai kenksmingos, ypač nitratai, kurių neįmanoma pastebėti plika akimi. Nitratai neturi jokio kvapo, skonio, spalvos, tačiau yra ypač pavojingi nėščioms moterims ir kūdikiams, nes trukdo organizmui apsirūpinti deguonimi.
Turėtumėte būti užtikrinti, kad tame vandenyje, kurį duodate kūdikiui gerti ar ruošiate jo maistą, visiškai nėra nitratų.
Ar galima buitiniu filtru išvalyti vandenį?
Buitiniai filtrai nepašalina iš vandens bakterijų. Šie filtrai skirti tik juslinėms vandens savybėms pagerinti: sulaiko geležies perteklių, sugeria nemalonius kvapus, vandenį minkština. Jei vanduo užterštas nitratais (dažniau šachtinių šulinių) arba jame yra daug fluoro, buitiniai filtrai nepadeda.
Kokį vandenį rinktis?
Vanduo, kaip ir visi produktai, genda. Pirkdami vandenį kūdikio mitybai, pažiūrėkite į galiojimo datą. Jei vanduo galioja 2 ir daugiau metų, vadinasi, jis dezinfekuotas – „negyvas“ vanduo, praradęs didžiąją dalį savo teigiamų savybių. Paprastai ilgai galioja importuoti vandenys, o lietuviški – trumpiau. Juos ir pataria pirkti medikai.
Vanduo – labai svarbus kūdikio maisto (košių, tyrių, sulčių) paruošimo komponentas, todėl ir jo gamybai turi būti naudojamas ne bet koks. Pirmiausia jis turi būti švarus. Jame negali būti virusų, bakterijų, parazitų. Geriamame vandenyje negali būti ištirpusių nuodingų cheminių medžiagų.
Kūdikio maistui gaminti netinka ir didelės mineralizacijos vanduo. Tai vargintų ne tik mažylio virškinimo sistemą, kepenis ir inkstus, bet ir išderintų medžiagų apykaitą kiekvienoje kūno ląstelėje. Geriausia rinktis vandenį, kuris tinka visai šeimai, net ir kūdikiams.
